Kilimas – vienas jaukiausių namų akcentų, tačiau kartu ir vienas didžiausių dulkių, alergenų ir nešvarumų kaupiklių. Per metus kvadratiniame kilimo metre gali susikaupti iki kelių kilogramų smėlio, plaukų ir odos pleiskanų, o dalis jų pasilieka giliai tarp pluoštų net ir po siurbimo. Gera žinia ta, kad kilimų valymas namuose nėra sudėtingas, jei žinote, kokias priemones rinktis, kaip elgtis su skirtingomis dėmėmis ir kada geriau patikėti darbą profesionalams. Šiame straipsnyje rasite praktinius būdus, kurie tinka daugumai buitinių kilimų.
Kilimo pluoštai veikia kaip filtras: sulaiko dulkes, kurios kitaip sklandytų ore. Tačiau kai filtras prisipildo, jis pradeda „grąžinti“ nešvarumus atgal į kambarį. Nevalytame kilime greičiau dauginasi dulkių erkutės, kaupiasi gyvūnų plaukai ir žiedadulkės, todėl dažniau kenčia alergiški žmonės ir maži vaikai, kurie daug laiko praleidžia ant grindų.
Be to, smėlio ir purvo dalelės veikia kaip švitrinis popierius. Kiekvienas žingsnis jas trina į pluoštus, todėl neprižiūrėtas kilimas greičiau nusidėvi, išblunka ir praranda purumą. Reguliari priežiūra prailgina kilimo tarnavimo laiką keleriais metais.
Siurbimas – 1–2 kartus per savaitę. Judriose vietose (prieškambaryje, svetainėje, prie sofos) dažniau, miegamajame galima rečiau.
Dėmių valymas – iš karto. Kuo greičiau sureaguosite, tuo didesnė tikimybė dėmę pašalinti be pėdsako.
Gilusis valymas – 1–2 kartus per metus. Jei namuose yra gyvūnų, rūkančiųjų ar alergiškų žmonių, verta tai daryti kas pusmetį.
Prieš imantis bet kokio kilimų valymo namuose, verta atlikti kelis paprastus žingsnius, kurie apsaugos kilimą ir pagerins rezultatą:
Patikrinkite etiketę. Ant kilimo nugarėlės dažnai nurodyta pluošto sudėtis ir priežiūros reikalavimai. Vilnoniai, šilkiniai ir rankų darbo kilimai jautresni drėgmei ir stipriai chemijai nei sintetiniai.
Išbandykite priemonę nepastebimoje vietoje. Užtepkite šiek tiek tirpalo kampe, palaukite 10–15 minučių ir nusausinkite baltu skudurėliu. Jei spalva nepasikeitė ir audinys neišbluko, galite tęsti.
Kruopščiai išsiurbkite. Siurbkite iš abiejų pusių ir keliomis kryptimis, kad pakeltumėte pluoštus. Drėgnas valymas ant nesiurbto kilimo smėlį tik paverčia purvu.
Soda sugeria drėgmę ir neutralizuoja nemalonius kvapus. Tolygiai pabarstykite ją ant sauso kilimo, lengvai įtrinkite minkštu šepečiu ir palikite bent kelioms valandoms, o geriausia – per naktį. Po to kruopščiai išsiurbkite. Šis būdas puikiai tinka atgaivinti kilimą, kuriame jaučiasi gyvūnų ar drėgmės kvapas.
Sumaišykite vieną dalį 9 % acto su dviem dalimis drungno vandens ir supilkite į purkštuvą. Lengvai apipurkškite nešvarią vietą, palaukite kelias minutes ir nuvalykite švariu drėgnu skudurėliu. Actas tirpdo kalkių nuosėdas ir padeda pašalinti daugelį organinių dėmių. Apie acto galimybes buityje daugiau rašėme straipsnyje apie linoleumo valymą su actu. Acto kvapas išsivėdina per kelias valandas.
Paprasčiausias ir saugiausias būdas daugumai sintetinių kilimų. Į litrą šilto (ne karšto) vandens įlašinkite kelis lašus švelnaus indų ploviklio, išplakite putas ir valykite tik jomis, naudodami kempinę ar minkštą šepetį. Po valymo nuvalykite vietą švariu drėgnu skudurėliu, kad neliktų ploviklio – jo likučiai vėliau traukia purvą.
Sutarkuotą ūkinį muilą ištirpinkite šiltame vandenyje ir valykite šiuo tirpalu riebalines ar senas dėmes. Muilas gerai tirpdo nešvarumus, tačiau jį būtina kruopščiai nuplauti. Daugiau apie šią priemonę rasite mūsų straipsnyje „Ūkinis muilas: senas geras pagalbininkas“.
Tai sena ir vis dar veiksminga žiemos tradicija. Esant sausam, biriam sniegui ir bent –5 °C šalčiui, išneškite kilimą lauk, paguldykite jį gera puse žemyn ant švaraus sniego ir išdaužykite. Tada apverskite, pabarstykite sniegu ir iššluokite. Šaltis naikina dulkių erkutes, o sniegas sugeria nešvarumus. Prieš grąžindami kilimą į kambarį, leiskite jam palengva sušilti ir visiškai išdžiūti.
Pagrindinė taisyklė – dėmės niekada netrinkite. Trynimas įspaudžia nešvarumus giliau ir pažeidžia pluoštą. Visada sugerkite skystį popieriniu rankšluosčiu ir valykite nuo dėmės krašto link centro, kad ji nepasklistų.
Kava ir arbata. Sugerkite skystį, tada valykite indų ploviklio ir vandens tirpalu, o likusį atspalvį – acto tirpalu.
Raudonasis vynas. Kuo greičiau sugerkite, apipilkite šaltu vandeniu ir vėl sugerkite. Šviesiems sintetiniams kilimams galima atsargiai naudoti 3 % vandenilio peroksidą, tačiau tik išbandžius nepastebimoje vietoje.
Riebalai ir aliejus. Užberkite kukurūzų krakmolo ar sodos, palaukite 15–20 minučių, išsiurbkite ir išvalykite likutį indų ploviklio tirpalu.
Kraujas. Naudokite tik šaltą vandenį – karštas vanduo baltymus „iškepa“ ir dėmė tampa nebepašalinama.
Gyvūnų šlapimas. Sugerkite, apipurkškite acto tirpalu, o išdžiūvus užberkite sodos kvapui neutralizuoti. Seniems ar pasikartojantiems atvejams geriau rinktis fermentines priemones.
Vaškas ir kramtomoji guma. Gumą užšaldykite ledo gabalėliu ir atsargiai nulupkite. Vašką uždenkite popieriniu rankšluosčiu ir per jį trumpai palyginkite drungnu lygintuvu.
Druska ir purvas nuo batų. Žiemą prie įėjimo dažnai atsiranda balti ruožai. Kaip su jais kovoti, aprašėme straipsnyje apie druskos dėmes ant grindų žiemą.
Per daug vandens. Permirkęs kilimas džiūsta ilgai, o drėgmė prasiskverbia į pagrindą ir grindis. Taip atsiranda pelėsio kvapas ir dėmės, kurios iškyla jau išdžiūvus.
Karštas vanduo vilnoniams kilimams. Vilna nuo karščio susitraukia ir veliasi.
Agresyvi chemija ir baliklis. Chloro turinčios priemonės nepataisomai išblukina spalvas ir silpnina pluoštą.
Nenuplautas ploviklis. Muilo likučiai tampa lipnūs, todėl išvalyta vieta greitai vėl patamsėja.
Lėtas džiovinimas. Po valymo vėdinkite kambarį, įjunkite ventiliatorių ir nevaikščiokite ant kilimo, kol jis visiškai neišdžius.
Buitinės priemonės puikiai tinka kasdienei priežiūrai ir šviežioms dėmėms, tačiau jos nepasiekia giliausių pluošto sluoksnių. Profesionalai naudoja ekstrakcinę įrangą, kuri įpurškia valymo tirpalą ir iš karto jį išsiurbia kartu su nešvarumais, todėl kilimas išvalomas giliai ir greitai išdžiūsta. Profesionalaus valymo verta, kai:
kilimas didelis, sunkus arba pritvirtintas prie grindų;
tai brangus vilnonis, šilkinis ar rankų darbo kilimas;
dėmės senos, o kvapas neišnyksta net po kelių bandymų;
namuose gyvena alergiški žmonės ar augintiniai;
kilimas nevalytas giliuoju būdu ilgiau nei metus.
„Švaros biuras“ teikia kilimų valymo paslaugas privatiems ir verslo klientams, o biuruose ir komercinėse patalpose atlieka kiliminės dangos valymą. Kilimus galima išvalyti ir kartu su visu būstu – užsakius namų valymą.
Kilimėlis prie įėjimo. Didžioji dalis purvo patenka į namus ant batų. Geras kilimėlis sulaiko smėlį ir drėgmę dar prieškambaryje. Įmonėms patogiausia rinktis kilimėlių tiekimą su periodiniu keitimu.
Batų nusiavimas. Paprasčiausias įprotis, kuris gerokai sumažina dulkių ir bakterijų kiekį kilime.
Kilimo pasukimas. Kas kelis mėnesius pasukite kilimą 180 laipsnių, kad jis dėvėtųsi tolygiai ir neišbluktų vienoje vietoje.
Apsauga nuo saulės. Tiesioginiai saulės spinduliai blukina spalvas, todėl vasarą verta pridengti langus užuolaidomis ar žaliuzėmis.
Tik mažus kilimėlius, ant kurių etiketės tai leidžiama. Didesni kilimai per sunkūs skalbyklei ir gali ją sugadinti. Po tokio skalbimo verta išvalyti ir pačią mašiną – kaip tai padaryti, rasite straipsnyje apie skalbimo mašinos valymą.
Po drėgno valymo namuose kilimas paprastai džiūsta nuo 6 iki 24 valandų, priklausomai nuo storio ir patalpos vėdinimo. Po profesionalaus ekstrakcinio valymo – dažniausiai 4–8 valandas.
Soda sausam kvapų šalinimui tinka, tačiau drėgnus tirpalus vilnai naudokite labai atsargiai ir tik išbandę. Brangius natūralaus pluošto kilimus saugiausia patikėti profesionalams.
Jei neturite laiko ar norite, kad kilimai būtų išvalyti giliai ir saugiai, susisiekite su mumis – „Švaros biuro“ komanda pasiūlys tinkamiausią sprendimą jūsų namams ar biurui.