Juodos dėmės plytelių siūlėse, ant silikono prie vonios ar lubų kampe – vienas dažniausių nemalonių siurprizų, ypač šaltuoju metų laiku. Pelėsis vonioje ne tik gadina išvaizdą: jo sporos sklinda ore, gali sukelti kosulį, nosies užgulimą, galvos skausmą ir paūminti alergiją ar astmą. Gera žinia ta, kad daugumą pelėsio židinių galima pašalinti patiems, o svarbiausia – pašalinti priežastį, kad jis nesugrįžtų. Šiame straipsnyje paaiškiname, kodėl vonioje atsiranda pelėsis, kaip jį saugiai išvalyti ir kaip neleisti jam atsirasti iš naujo.
Pelėsio grybeliams reikia trijų dalykų: drėgmės, šilumos ir maisto. Vonios kambaryje visi trys yra nuolat. Po kiekvieno dušo ore lieka daug garų, kurie kondensuojasi ant šaltų paviršių – plytelių, veidrodžio, lubų, išorinės sienos. Muilo likučiai, odos ląstelės ir dulkės tampa maistu, o porėtos plytelių siūlės ir silikonas sulaiko drėgmę ilgiau nei lygūs paviršiai.
Dažniausios priežastys, kodėl pelėsis vonioje nuolat grįžta:
Silpna arba neveikianti ventiliacija. Užkimšta ventiliacijos anga ar išjungtas ventiliatorius reiškia, kad drėgmė neturi kur pasišalinti.
Uždarytos durys po dušo. Drėgnas oras lieka mažoje patalpoje kelias valandas.
Šaltos sienos ir kampai. Išorinės sienos, prastai apšiltinti kampai ir lubos tampa „rasos taškais“, kur nuolat kaupiasi kondensatas.
Drėgni rankšluosčiai ir kilimėliai. Jie lėtai džiūsta ir palaiko didelę oro drėgmę.
Pažeistas silikonas ar siūlės. Per įtrūkimus vanduo patenka po plytelėmis, ir pelėsis ima augti ten, kur jo nematyti.
Žiemą problema dažnai paaštrėja, nes butai mažiau vėdinami, o sandarūs plastikiniai langai neleidžia drėgmei natūraliai pasišalinti. Jei langai nuolat rasoja, verta peržiūrėti jų nustatymus – apie tai rašėme straipsnyje apie plastikinių langų reguliavimą žiemai.
Valant pelėsį sporos pakyla į orą, todėl verta pasirūpinti apsauga:
mūvėkite gumines pirštines ir, jei įmanoma, užsidėkite apsauginę kaukę bei akinius;
atidarykite langą arba įjunkite ventiliatorių, durys į kitus kambarius tegul būna uždarytos;
nevalykite pelėsio sausai šluoste ar šepečiu – taip sporos išsisklaido po visą butą. Paviršių pirmiausia sudrėkinkite valymo tirpalu;
niekada nemaišykite chloro turinčių priemonių su actu, citrinos rūgštimi ar amoniaku – susidaro nuodingos dujos. Naudokite vieną priemonę, o prieš kitą paviršių gerai nuplaukite vandeniu.
Neskiestas 9 % actas yra viena patikimiausių namuose turimų priemonių pelėsiui naikinti, nes prasiskverbia į porėtus paviršius. Supilkite actą į purkštuvą, gausiai apipurkškite pažeistą vietą ir palikite bent valandai. Tada išvalykite šepetėliu (siūlėms tinka senas dantų šepetėlis), nuplaukite šiltu vandeniu ir nusausinkite. Acto kvapas išsivėdina per kelias valandas.
Sumaišykite valgomąją sodą su trupučiu vandens, kad gautumėte tirštą pastą. Užtepkite ją ant plytelių siūlių, palikite 15–20 minučių ir išvalykite šepetėliu. Soda švelniai šveičia, neutralizuoja kvapus ir gerai tinka kartu su actu: pirmiausia soda, o po jos nuplovimo – acto purškimas. Apie kitas šarmines priemones daugiau rasite straipsnyje apie šarminį vandenį.
Vaistinėje parduodamas 3 % vandenilio peroksidas naikina grybelį ir švelniai balina tamsias dėmes. Apipurkškite paviršių, palaukite 10–15 minučių, išvalykite ir nuplaukite. Jis tinka plytelėms, siūlėms ir dušo užuolaidoms, tačiau ant spalvotų audinių ir dažytų paviršių pirmiausia išbandykite nepastebimoje vietoje.
Baliklis greitai pašalina juodas dėmes nuo glazūruotų plytelių ir silikono, tačiau jis daugiausia veikia paviršiuje ir ne visada pasiekia grybelio šaknis porėtose medžiagose. Jei renkatės chloro priemones, skieskite jas pagal gamintojo nurodymus, gerai vėdinkite patalpą ir būtinai nuplaukite paviršių švariu vandeniu.
Statybinių ir buities prekių parduotuvėse rasite fungicidinių tirpalų, skirtų sienoms, siūlėms ir silikonui. Jie dažniausiai veiksmingesni už namines priemones, ypač jei pelėsis grįžta pakartotinai. Rinkdamiesi atkreipkite dėmesį, kokiems paviršiams priemonė skirta, ir laikykitės nurodyto veikimo laiko.
Plytelių siūlės. Valykite sodos pasta arba actu su šepetėliu. Jei siūlės lieka tamsios net po kelių valymų, pelėsis įsigėrė giliai – siūles verta išgramdyti ir užtaisyti iš naujo, o po to padengti impregnantu.
Silikonas prie vonios ar dušo. Jei juodos dėmės yra silikono viduje, valymas jų nepašalins. Seną silikoną nupjaukite, paviršių išvalykite, gerai išdžiovinkite ir užtepkite naują sanitarinį silikoną su priedu nuo pelėsio.
Lubos ir sienos. Dažytus paviršius valykite atsargiai, kad nepažeistumėte dažų. Išvalius ir išdžiovinus verta perdažyti drėgmei atspariais dažais su fungicidiniais priedais.
Dušo užuolaida. Daugumą užuolaidų galima skalbti skalbimo mašinoje 40 °C temperatūroje, į skalbimą įpylus šiek tiek acto. Jei pelėsis pasirodė ir pačioje skalbimo mašinoje, pravers mūsų patarimai apie skalbimo mašinos valymą.
Klozeto aplinka. Pelėsis dažnai atsiranda už klozeto ir prie jo pagrindo, kur sunku pasiekti ir mažai juda oras. Kaip prižiūrėti patį klozetą, rasite straipsnyje „Kaip valyti klozeto akmenis?“.
Išvalytas pelėsis per kelias savaites atsiras vėl, jei vonioje išliks tos pačios sąlygos. Svarbiausia – sumažinti drėgmę:
Vėdinkite po kiekvieno dušo. Palikite ventiliatorių veikti dar 15–20 minučių arba atidarykite duris ir langą.
Patikrinkite ventiliaciją. Prilaikykite popieriaus lapelį prie ventiliacijos grotelių – jei jis nepritraukiamas, ventiliacija neveikia ir ją reikia išvalyti arba sutvarkyti.
Nubraukite vandenį. Po dušo guminiu gremžtuku nubraukite vandenį nuo plytelių ir stiklo – tai užtrunka minutę, bet labai sumažina drėgmę.
Džiovinkite rankšluosčius kitur. Ypač jei vonioje nėra šildomo rankšluosčių džiovintuvo.
Palaikykite tolygią šilumą. Šalta vonia reiškia daugiau kondensato. Optimali patalpų oro drėgmė – apie 40–60 %, ją patogu stebėti nebrangiu drėgmėmačiu.
Valykite reguliariai. Kartą per savaitę nuvalykite plyteles, siūles ir dušo kabiną, kartą per mėnesį – ventiliacijos groteles ir sunkiau pasiekiamas vietas.
Namų priemonės tinka nedideliems paviršiniams židiniams. Profesionalios pagalbos verta ieškoti, kai:
pelėsis užima didelį plotą (daugiau nei apie vieną kvadratinį metrą) arba plinta į kitus kambarius;
jis grįžta nepaisant reguliaraus valymo ir vėdinimo;
jaučiamas nuolatinis pelėsio kvapas, nors dėmių nesimato – tai gali reikšti pelėsį po plytelėmis ar sienose;
namuose gyvena maži vaikai, vyresnio amžiaus ar alergiški žmonės.
Jei priežastis – nesandarūs vamzdžiai, stogo ar fasado pratekėjimai, reikės ir statybininkų pagalbos. Kasdienę ar generalinę vonios priežiūrą galite patikėti „Švaros biurui“: atliekame namų valymą ir butų valymą, o įmonėms ir viešosioms erdvėms – sanitarinių patalpų valymą.
Sveikam žmogui nedidelis pelėsio kiekis dažniausiai sukelia tik lengvą diskomfortą, tačiau ilgai kvėpuojant sporomis gali atsirasti kosulys, sloga, akių dirginimas ar galvos skausmas. Alergiškiems žmonėms, astma sergantiems ir vaikams pelėsis gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų, todėl jo nereikėtų ignoruoti.
Porėtiems paviršiams, siūlėms ir silikonui dažniausiai geriau tinka actas arba specializuotos fungicidinės priemonės, nes jos prasiskverbia giliau. Baliklis greitai pašviesina dėmes ant lygių glazūruotų paviršių. Svarbiausia – niekada jų nemaišyti.
Dažniausiai todėl, kad nepašalinta drėgmės priežastis arba pelėsis įsigėrė į silikoną ar siūles. Tokiu atveju reikia keisti silikoną, atnaujinti siūles ir pagerinti vėdinimą.
Jei pelėsio problema nesibaigia arba neturite laiko kruopščiam valymui, susisiekite su mumis – padėsime sutvarkyti vonią ir patarsime, kaip ją ilgiau išlaikyti švarią.